važojimasis

vãžojimasis sm. (1), vãžojimos ind. 1. → važoti 2 (refl.): Susipykstam vis dėl to vãžojimos DūnŽ. Kas tas vãžojimos visur: ne mokslai galvo[je], trejeteliais varos Krš. 2. → važoti 3 (refl.): Tas mergų vãžojimos visur a gerai, visai pasileis Krš.